BACTIFLOX

 

Veikliųjų medžiagų sąrašas ir kiekiai. Veiklioji medžiaga -

ciprofloksacino hidrochloridas. Vienoje tabletėje jo 500mg.

 

Vaisto forma ir vaisto kiekis.

Baktiflokso-500 pailgos tabletės supakuotos į lapelius. Vienoje dėžutėje yra 10 tablečių.

Tiekiamos ir pakuotės ligoninėms.

 

Antibakterinis

 

MEPHA LDA Portugalija

Vadovauja: MEPHA LDA, Aesch-Basel, Šveicarija

 

Baktifloksas vartojamas infekcinėms ligoms,

sukeltoms jam jautrių gramteigiamų arba gramneigiamų bakterijų, gydyti:

_ viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų;

_ lyties organų, įskaitant gonorėją;

_ šlapimo organų;

_ skrandžio ir plonosios žarnos, įskaitant infekcinį viduriavimą;

_ peritonitui;

_ burnos ir dantų;

_ kaulų, sąnarių, minkštųjų audinių, odos, žaizdų;

_ akių.

Be to, šis vaistas vartojamas infekcinių ligų profilaktikai pacientams,

kurių imuninės sistemos funkcija nepakankama, pvz., dėl gydymo

imunodepresantais arba citostatikais.

 

Ciprofloksacino hidrochloridas yra naujas sintetinis, plataus antimikrobinio poveikio florochinolono grupės preparatas. Jis sukelia baktericidinį poveikį, veikdamas bakterijų DNR sintezei būtiną fermentą DNR girazę. Nustatyta, kad daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų ciprofloksacinas veikia ir in vitro, ir žmogaus organizme. Kadangi jo veikimo būdas skirtingas, tai bakterijos, atsparios kitiems antibiotikams, išskyrus chinolonus, jam nėra atsparios (kryžminio atsparumo nebna). Vadinasi, šis vaistas efektyviai veikia ir bakterijas, atsparias aminoglikozidams, penicilinams, cefalosporinams, tetraciklinams ar kitiems antibiotikams.

Antibakterinis poveikis

Nustatyta, kad ciprofloksacinas ir in vitro, ir žmogaus organizme veikia

šiuos mikroorganizmus:

Acinetobacter, Aeromonas, Branhamella, Brucella, Campylobacter, Chlamydia,

Citrobacter, Corynebacterium, Enterobacter, Escherichia coli, Haemophilus,

Hafnia, Klebsiella, Legionella, Listeria, Neisseria, Edwardsiella, Proteus

(ir teigiamas, ir neigiamas indolui), Providentia, Moraxella, Morganella, Pasteurella, Plesiomonas, Pseudomonas, Salmonella, Serratia, Shigella, Streptococcus agalactiae, Streptococcus, Staphylococcus, Vibrio, Yersinia.

Ne nuolatos atspars yra Alcaligenes, Flavobacterium, Gardnerella,

Mycobacterium fortuitum, Mycoplasma hominis, Mycobacterium tuberculosis,

Streptococcus pyogenes, Streptococcus viridans.

Daugiausiai atspars yra Nocardia asteroides, Streptococcus faecium,

Streptococcus pneumoniae, Ureaplasma urealyticum.

Kai kurie anaerobai šiam vaistui jautrs tik iš dalies (pvz., Peptococcus,

Peptostreptococcus), kiti yra atsparūs (pvz., Bacteroides).

Treponema pallidum ciprofloksacinas neveikia.

Vartojant ciprofloksaciną su kitu antibiotiku, antimikrobinis poveikis

būna arba suminis, arba nekinta. Vartojant kartu su beta laktamu,

pastebėtas sinergetinis poveikis (antagonizmas pasireiškia retai).

Mikroorganizmų jautrumas ciprofloksacinui MIC50 : minimali koncentracija, inhibuojanti 50% mikroorganizmų.

MIC90 : minimali koncentracija, inhibuojanti 90% mikroorganizmų.

Mikroorganizmas Skaičius MIC50(mg/l) MIC90(mg/l)

Gramneigiami aerobai:

Aeromonas rūšys 180 0,039 0,048

Acinetobacter rūšys 627 0,325 1,946

Alkaligenes rūšys 21 0,498 1,809

Campylobacter rūšys 524 0,154 0,296

Citrobacter rūšys 609 0,023 0,066

Edwardsiella tarda 29 0,063 0,063 ?

Enterobacter rūšys

(kai kurios yra atspar.)985 0,043 0,120

Escherichia coli 2218 0,037 0,137

Flavobacterium rūšys 15 0,064 0,500

Gardnerella vaginalis 155 0,948 2,748

Haemophilus rūšys 733 0,010 0,016

Klebsiella rūšys, įskaitant

ir Klebsiella pneumoniae1451 0,036 0,191

Legionella rūšys 38 0,500 0,500

Moraxella rūšys 13 0,015 0,045

Morganella morganii 245 0,018 0,063

Neisseria gonorrhoeae

įskaitant gaminančias

penicilinazę) 703 0,003 0,005

Neisseria meningitidis 215 0,008 0,008

Pasteurella multocida 16 0,008 0,016

Plesiomonas shigelloides 20 0,011 0.011 ?

Proteus mirabillis 1141 0,036 0,150

Proteus rūšys (teigiamos

indolui) 679 0,027 0,069

Providencia rūšys 525 0,147 1,406

Pseudomonas rūšys 421 0.044 0.247

P. aeruginosa (kai kurios rūšys yra atsparios) 173 0,967 0,634

Salmonella rūšys 591 0,022 0,059

Serratia rūšys 785 0,126 0,599

Shigella rūšys 775 0,021 0,040

Vibrio rūšys 20 0,032 0,034

Yersinia rūšys, įskaitant Y. enterocolitica215 0,024 0,026

Gramteigiami aerobai:

Streptococcus rūšys 2233 0,919 1,770

Streptococcus pyogenes (A) 136 1,099 1,868

Streptococcus agalactiae

(B grupės) 560 0,607 1,122

Streptococcus faecalis (D) 826 0,964 1,846

Streptococcus faecium (D) 17 2,765 8

Streptococcus viridans 51 0,918 3,074

Streptococcus pneumoniae 376 1,236 2,183

Staphylococcus rūšys 1994 0,330 0,647

Staphylococcus aureus 1486 0,363 0,721

Staphylococcus epideridis/albus 337 0,175 0,371

Listeria monocytogenes 37 0,330 0,497

Corynebacterium rūšys 17 0,250 0,500

Anerobai:

Bacteroides rūšys 875 4,190 13,463

B. fragilis 498 5,465 15,563

Clostridium rūšys 335 4,001 16,364

C. difficile 141 8 16

Eubacterium rūšys 32 5,656 11,625

Fusobacterium rūšys 82 2 7,317

Peptococcus rūšys 130 1,053 2,461

Peptostreptococcus rūšys 186 0,779 6,403

Veillonella rūšys 10 0,120 0,185

Kiti patogeniniai mikroorganizmai:

Clamydia trachomatis 28 1,286 2,214

Mycoplasma hominis 89 0,444 1,494

Ureaplasma urealyticum 129 5,922 6,108

Mycobacterium rūšys 188 3,620 7,643

M. tuberculosis 42 1,286 2,571

M. fortuitum 54 0,305 1,352

M. kansasii 31 2 5,419

Nocardia asteroides 65 2 16

Jautrumo nustatymas

Mikrobų jautrumą ciprofloksacinui galima nustatyti disko difuzijos testu

arba agaro ar buljono atskiedimo testu, naudojant standartinius mikrobų

jautrumo tyrimo metodus, pvz., rekomenduojamą Klinikinių laboratorinių

standartų nacionalinio komiteto (NCCLS).

Tiriant mikroorganizmų jautrumą vienu disku, rezultatus reikia vertinti,

atsižvelgiant į lentelėje pateiktus kriterijus.

Zonos diametras (mm) Vertinimas

21 arba daugiau Jautrūs

16-20 Vidutiniškai jautrūs

15 arba mažiau Atsparūs

Jautrūs reiškia, kad mikroorganizmus slopina tokia preparato koncentracija, kuri kraujyje atsiranda nuo terapinių dozių.

Vidutiniškai jautrūs reiškia, kad mikroorganizmai slopinami, jei vartojamos didelės dozės arba infekcija yra audiniuose ar skysčiuose, kuriuose atsiranda didelė preparato koncentracija.

“Atsparūs” reiškia, kad terapinė vaisto dozė mikroorganizmų neturėtų

slopinti, todėl jų sukeltai infekcinei ligai gydyti reikia vartoti kitą antibiotiką.

Atskiedimo metodas

MIC reikšmes, nustatytas standartiniu atskiedimo bdu ((NCCLS, buljono,

agaro mikroatskiedimo) arba ekvivalentišku bdu, naudojant ciprofloksacino

miltelius, reikia vertinti atsižvelgiant į lentelėje pateiktus kriterijus.

MIC (mcg/ml) Vertinimas

1 arba mažiau Jautrūs

2 Vidutiniškai jautrūs

4 arba daugiau Atsparūs

 

Tiriant standartizuotu bdu, t. y. ir difuzijos, ir atskiedimo metodu,

reikalingi kontroliniai mikroorganizmai. 5 mcg ciprofloksacino diskas turi

rodyti standartinę zoną, o standartiniai ciprofloksacino milteliai turi

rodyti standartinę MIC reikšmę.

 

Bendroji veikliosios medžiagos charakteristika

Išgertas baktifloksas virškinamajame trakte rezorbuojamas gerai ir greitai. Biologinis prieinamumas yra 70-80%, vadinasi, pirmo prasiskverbimo per kepenis metu jo suardoma nedaug. Organizme ciprofloksacinas pasiskirsto plačiai, didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda po 1-2 val. Išgėrus 250 mg arba 500 mg, vidutinė koncentracija plazmoje po 12 valandų yra atitinkamai 0,1 mcg/ml ir 0,2mcg/ml. Jeigu inkstų funkcija normali, preparato pusinės eliminacijos periodas yra apie 4 val. 40-50% išgertos dozės išsiskiria pro inkstus nepakitusio vaisto pavidalu. Išgėrus 250 mg, 2

valandas ciprofloksacino koncentracija šlapime paprastai bna didesnė nei

200 mcg/ml, o 8-12 val. maždaug 30 mcg/ml. 10-20% dozės išsiskiria

metabolitų pavidalu. 3 iš 4 metabolitų daro silpną antimikrobinį poveikį, tačiau ketvirtasis metabolitas formilciprofloksacinas (jo atsiranda mažiausiai, tik 0,1%) yra aktyviausias, jo antimkrobinis poveikis yra beveik toks pat pat, kaip ciprofloksacino. Maždaug 90% pro inkstus išskiriamo kiekio išsiskiria per pirmas 24 val., vartojamas pakartotinai, vaistas organizme nesikaupia.

Ciprofloksacino išgėrus valgio metu, rezorbcija pailgėja maždaug 2 val.,

tačiau rezorbuojamas toks pat kiekis. Prie plazmos baltymų jungiasi tik

30% ciprofloksacino, todėl sąveikos su kitais vaistais, kurie irgi

jungiasi prie baltymų, pasireikšti neturėtų. Tiek moterims, tiek vyrams vaisto koncentracija audiniuose, ypač lyties organų, įskaitant ir prostatą, dažnai bna didesnė negu kraujyje.

 

Ciprofloksacinu negalima gydyti pacientų, kurių

organizmo jautrumas jam arba chinolonų grupės antimikrobiniams preparatams

yra padidėjęs.

 

Nėštumas ir laktacija. Tyrimų su įvairių gyvūnų rūšimis metu toksinio

poveikio embrionui arba teratogeninio poveikio ciprofloksacinas nesukėlė.

Nors tinkamų tyrimų su moterimis neatlikta, tačiau eksperimentų su

gyvūnais rezultatai rodo, kad vystymosi laikotarpiu galimas augančios kremzlės pažeidimas, todėl moterims nėštumo metu ir laktacios periodu ciprofloksacino vartoti negalima.

Vaikų ir jaunesnių nei 18 metų jaunuolių šiuo vaistu gydyti negalima,

kadangi jų augimas dar nėra sustojęs.

 

Perspėjimai. Senyvus žmones šiuo vaistu reikia gydyti atsargiai.

Epileptikams ir ligoniams, kuriems yra kitoks centrinės nervų sistemos

sutrikimas (pvz., galimi traukuliai arba jie yra buvę, anksčiau yra buvęs

galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas arba insultas), šio vaisto galima skirti tik nustačius gydymo naudos ir galimos žalos santykį, kadangi gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis centrinei nervų sistemai.

 

Gebėjimą vairuoti arba dirbti su mechanizmais ciprofloksacinas gali

trikdyti, ypač jeigu kartu geriama alkoholio.

 

Kartu vartojami antacidiniai preparatai,

kuriuose yra magnio arba aliuminio hidroksido, gali sumažinti biologinį

ciprofloksacino prieinamumą net 90%. Vadinasi, ciprofloksaciną reikia

gerti arba likus 2 val. iki minėtų antacidinių preparatų vartojimo arba praėjus 4 val. po jo. Tai tinka ir sukralfatui, kuriame yra aliuminio, bet netinka antacidiniams preparatams, kuriuose nėra aliuminio arba magnio hidroksido.

Kartu su ciprofloksacinu vartojamo teofilino klirensas mažėja, todėl

didėja jo koncentracija plazmoje ir nepageidaujamo poveikio centrinei

nervų sistemai bei kitiems organams galimybė. Jeigu šių vaistų vartoti

kartu būtina, reikia matuoti teofilino koncentraciją kraujo serume ir atitinkamai mažinti dozę.

Tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, kad vartojant labai dideles chinolonų

dozes su nesteroidiniais preparatais nuo uždegimo, išskyrus acetilsalicilo

rūgštį, galimi traukuliai. Kad taip atsitiktų vartojant su minėtais

preparatais ciprofloksacino, nepastebėta.

Kai kuriems pacientams, vartojantiems ciprofloksacino su ciklosporinu,

laikinai padidėja kreatinino koncentracija serume. Jeigu šių vaistų

vartoti kartu reikia, būtina 2 kartus per savaitę atidžiai matuoti

kreatinino koncentraciją serume.

 

Dozavimas. Kvėpavimo sistemos infekcinei ligai, pvz., bronchitui, arba

sunkiai šlapimo organų infekcinei ligai, gydyti rekomenduojama gerti po

250-500 mg baktiflokso 2 kartus per dieną, atsižvelgiant į ligos sunkumą.

Ūminei nekomplikuotai vyrų gonorėjai (uretritui) gydyti užtenka vienkartinės

250 mg dozės.

Dozavimas specialių grupių ligoniams

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Jeigu kreatinino klirensas

mažesnis negu 20 ml/min. arba serume kreatinino kiekis yra 3 mg/100 ml

(270 µmol/l), anksčiau nurodytą vienkartinę dozę reikia vartoti 1 kartą

per dieną. Ją lygiomis dalimis galima gerti per du kartus. Hemodializuojamus pacientus galima gydyti tokia pat doze. Ją reikia gerti po dializės.

Senyvi žmonės. Jiems reikia skirti kiek galima mažesnę terapinę dozę,

atsižvelgus į ligos sunkumą ir kreatinino klirensą.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Tokių ligonių organizme vaisto

eliminacija kinta nežymiai, todėl jiems dozės keisti nereikia. Jeigu

sutrikusi ir inkstų, ir kepenų funkcija, dozę reikia koreguoti, atsižvelgiant į inkstų funkciją.

Vartojimo būdas. Baktiflokso tablečių vartojimo laikas nuo valgio laiko

nepriklauso. Jas reikia nuryti užsigeriant skysčiu. Jeigu vaistas geriamas

nevalgius, rezorbcija pagreitėja.

Gydymo trukmė. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir nuo

bakteriologinio tyrimo rezultatų. Paprastai gydyti reikia mažiausiai dar 3

dienas po to, kai praeina karščiavimas ir išnyksta kiti ligos simptomai.

Vidutinė gydymo trukmė yra tokia:

_ minės nekomplikuotos vyrų gonorėjos - 1 diena;

_ inkstų, šlapimo takų, pilvo organų infekcinės ligos, taip pat

neutropenijos laikotarpiu pacientų, kurių imuninės sistemos funkcija

nepakankama, - 7 dienos;

_ kitokių infekcinių ligų - 7-14 dienų.

Streptokokų sukeltas infekcines ligas reikia gydyti ne trumpiau kaip 10

dienų, kad vėliau neatsirastų komplikacijų.

 

Nepageidaujamą poveikį baktifloksas sukelia palyginti

retai. Klinikinių tyrimų metu jo vartojusiems pacientams dažniausiai

pasireiškė pykinimas (5,2%), viduriavimas (2,3%), vėmimas (2%), pilvo

skausmas arba nemalonus pojūtis pilve (1,7%), galvos skausmas (1,2%), neramumas (1,1%) ir odos išbėrimas (1,1%), tačiau ar šį poveikį sukėlė baktifloksas, nenustatyta.

Mažiau nei 1% pacientų pasireiškęs nepageidaujamas poveikis nurodytas

toliau.

Virškinamasis traktas. Virškinimo sutrikimas, apetito stoka, meteorizmas.

Jeigu gydant ciprofloksacinu arba po gydymo pasireiškia labai sunkus

nepraeinantis viduriavimas, reikia išsiaiškinti, ar nėra pseudomembraninio

kolito. Jeigu jis pasireiškia, ciprofloksacino vartojimą reikia nutraukti ir pradėti gydyti tinkamais vaistais, pvz., reikia gerti 4 kartus per dieną po 250 mg vankomicino.

Širdies ir kraujagyslių sistema. Labai retai gali pasireikšti palpitacija,

prieširdžių virpėjimas, skilvelių ekstrasistolija, hipotenzija, apalpimas.

Centrinė nervų sistema. Galvos svaigimas, apsvaigimas, nemiga, labai retai

- košmarai, haliucinacijos, manija, dirglumas, tremoras, ataksija,

traukuliai, letargija, mieguistumas, bendrasis silpnumas ar negalavimas,

anoreksija, fobija, depersonalizacija, depresija, parestezija, regos sutrikimas (dvejinimasis, spalvų matymo pokytis). Kai kurie simptomai gali pasireikšti po pirmos dozės pavartojimo. Tokiu atveju ciprofloksacino vartojimą reikia tuoj pat nutraukti.

Oda. Alerginė reakcija. Niežulys, urtikarija, jautrumas šviesai, paraudimas, karštis, šaltkrėtis, angioedema, veido, kaklo, lūpų, akių gleivinės arba rankų edema, odos kandidamikozė, hiperpigmentacija, mazginė eritema, taškinė kraujosruva, eksfoliacinis dermatitas, kraujingos pūslės, vaskulitas.

Kartais po pirmos dozės pavartojimo gali prasidėti alerginė reakcija,

įskaitant ir urtikariją bei anafilaksiją. Tokiu atveju ciprofloksacino

vartojimą reikia tuoj pat nutraukti ir pradėti gydyti nuo alergijos.

Kitokia padidėjusio organizmo jautrumo vaistui reakcija. Labai retai galimas raumenų ar sąnarių skausmas, intersticinis nefritas ir inkstų nepakankamumas, hepatitas, kepenų nekrozė ir nepakankamumas.

Daugelis minėtų simptomų buvo lengvi ar vidutinio sunkumo ir vaisto

vartojimą nutraukus greitai išnyko, todėl jų gydyti nereikėjo.

Laboratorinių tyrimų duomenys

Kraujas. 0,1-0,5% pacientų pasireiškė eozinofilija, leukocitopenija,

anemija, labai retai - trombocitopenija, trombocitozė, pailgėjo

protrombino laikas.

Kepenys. Laikinai gali padaugėti transaminazių ir šarminės fosfatazės,

ypač pacientams, kurių kepenų funkcija buvo pažeista prieš gydymą.

Inkstai. Mažiau negu 0,1% pacientų laikinai kraujyje gali padaugėti

karbamido azoto, kreatinino ir bilirubino, pasireikšti hiperglikemija,

retai - kristalurija, hematurija.